pėžinėti

pė̃žinėti, -ėja, -ėjo Trk, Ms, pėžinė́ti, -ė́ja, -ė́jo Brs, Kal iter. dem. 1 pėžinti: Rinkdami sliekus, čerškė varnėnai ir pėžinėjo viena kita varna rš. Pė̃žinė[ja] vaikai – turi žiūrėti, akis išpūtęs Krš. Kaži kur ans nuejo – visą dieną pėžinė́jo numie Lnk. Gana bepėžinėti, pupelė, eik gulti! Šts. Paršelis [nuo ligos] ledva pė̃žinė[ja] Als. Pė̃žinė[ja] kaip višta patamsiais Vkš.